Nuo vaikystės turėjau polinkį į menus – piešiau, muzikavau, šiek tiek darbavausi su medžiu. Studijų metu nebuvo galimybės kūrybiškai reikštis, galbūt todėl paskutiniais studijų metais naršant internete akį patraukė metalo plastika. Pradėjau daugiau domėtis, žiūrėti, skaityti. Taip ir išmokau metalo subtilybių – daugybe valandų praleisdamas internete žiūrint kalvystės video, o vėliau jau paties bandymai stoti prie žaizdro ir priekalo. Prireikė ne vienerių metų praktikos, kol išdrįsau pradėti priimti užsakymus. Nežinau ar jau galiu vadintis kalviu, specialių mokslų nebaigiau, tiesiog kuriu tai, kas man patinka. 

Kūrybiškumas, mano manymu, klesti vienatvės ar net nuobodulio akimirkomis, leidžiančiomis pažvelgti į pasaulį naujomis akimis. Gyvenimas šioje dinamiškoje gamtos aplinkoje nepaprastai įkvepia ir uždega idėjų kibiršktis mano galvoje. Šias idėjas fiksuoju eskizuose, atsižvelgdamas į jų dermę su aplinka, funkcionalumą, vizualinį patrauklumą, įgyvendinamumą. Kai lieku patenkintas vizija, nekantriai pradedu kalimo procesą, kurio metu gimsta unikalūs meno kūriniai.

Savo darbuose stengiuosi naudoti tradicinius kalviškus detalių jungimo metodus – kniedijimą, apkabas, virinimą žaizdre. Taip pat stengiuosi naudoti ir šiuolaikines technologijas. 

Būtinai noriu paminėti apie unikalų reiškinį Lietuvoje – kryždirbystę. UNESCO Kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje pripažino unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Todėl džiaugiuosi galėdamas puoselėti šią Lietuvos kalvių tradiciją.